Antrieji Erasmus+ projekto mokymai Katalonijoje

Viena didžiausių pietinės Europos šalių pasitiko atšiauriu vėju ir dideliais karščiais nelepino. Nors tai ir saulėtoji Ispanija, tačiau šiaurės rytinėje dalyje plytinčiose Katalonijos žemėse ispaniškosios kultūros bruožų, įskaitant ir karštą klimatą, ne tiek jau daug. Kaip žinia, katalonai, siekiantys nepriklausomybės, savo regione net valstybiniame lygmenyje vartoja gimtąją kalbą, tad ispaniškai kalbant neišgirsite, nebent mokykloje per ispanų kalbos pamokas. Tad visa, ką pamatėme, išgirdome ir paragavome, buvo katalonų kultūros dalis.

Priėmusioji mokykla, kurioje ugdomi darželinukai, pradinukai ir mokiniai iki 16 m., yra pusiau privati, mėnesinis mokestis tėvams atsieina 94 eurus. Ji suprojektuota su didžiuliu uždaru kiemu, kuriame vaikai aktyviai leidžia laisvą laiką, jie pamokų metu išeiti iš teritorijos negali. Tėvams tenka dėl kasdienės dviejų valandų pertraukos pasiimti mažuosius iš mokyklos, po to pakartotinai juos atvesti popietinei veiklai. Tik nedidelė dalis vaikų lieka per ilgąją pertrauką mokykloje, bet tokią galimybę jie turi.

Mokyklos mokytojai imasi įvairių iniciatyvų gabių mokinių ugdymui, todėl noriai pristatė savo sukurtus projektus. Pradinių klasių mokiniams siūloma individuali ugdomoji veikla, pavadinta „Kimono“. Mokiniai, greičiau baigę paskirtas pamokos užduotis, skatinami imtis specialiai parengtų. Atlikęs nustatytą skaičių keturių sričių (kūrybos, logikos, kalbos, matematikos) užduočių, mokinys pagal Rytų kovų menų skatinimo sistemą „gauna“ skirtingos spalvos kimono diržą, kaip savo pastangų ir darbštumo ženklą, rodantį vis aukštesnį jo pasiekimų lygį. Vieną savaitinę pamoką aukštesnių klasių mokiniams sudaryta galimybė anglų kalbą tobulinti pagal savo individualų žinių lygį, kad visi nuo – žemiausių iki aukščiausių pasiekimų savo tempu darytų progresą.

Kadangi ugdymo įstaiga vadovaujasi filosofija „Mokykla, kurioje visi tobulėja“, didelį dėmesį ji skiria visų amžiaus grupių mokinių asmeninei pažangai stebėti. Pradinukai turi mokyklos sukurtas pratybas, kurių pavadinimas pažodžiui skamba „Praktinis vadovas, kaip tapti puikiu žmogumi“. Mokinys turi sugalvoti dvisavaitinį asmeninio tobulinimosi uždavinį. Kasdieną, baigiantis pamokoms, sutartiniais ženklais jis pažymi, kaip pavyko prie jo priartėti. Kad vaikas darniai ugdytųsi, su mokykla turi bendradarbiauti ir šeima, todėl jai deleguojama pareiga kartu su vaiku išsikelti namų aplinkos tikslus ir žymėtis jų įgyvendinimo rezultatus. O vyresnieji mokiniai pirmadieniais pildo kassavaitinį asmens pažangos planą, kuriame reflektuoja, kaip pavyko įgyvendinti išsikeltus siekius, numato naują savaitės veiklos uždavinį, kurį suformuluoti padeda klasės vadovas. Ši praktika patvirtino, jog ir mūsų progimnazijoje, taikant individualios pažangos stebėjimą, einama teisingu ugdymo keliu.

Išklausę Katalonijos regiono Gabių vaikų tėvų asociacijos pranešimą, sužinojome, jog šalies švietimo ministerija nepakankamai dėmesio skiria gabiųjų ugdymui, todėl asmenine tėvų veiklos iniciatyva teikiama pagalba – konsultacijos, mokymai, konferencijos – gabiųjų šeimoms, mokytojams. Asociacija stengiasi daryti įtaką ir vyriausybiniu lygmeniu, kad būtų skirta kuo daugiau išteklių gabiausiųjų, kaip būsimų visuomenės lyderių, ugdymui.

Sėkmingam gabių mokinių ugdymui reikia ne tik papildomos mokomosios medžiagos, metodikų, bet ir specialių pedagoginių žinių. Psichologė M. A. Llorens supažindino su psichologine aukštų gabumų asmens charakteristika. Dažnai dar ankstyvame amžiuje pastebima netolygi šių vaikų emocinių ir pažintinių gebėjimų raida – kitaip tariant, emocinė branda vėluoja, nespėja paskui protą. Išskirtinių gebėjimų vaikai dėl to gali patirti bendravimo su bendraamžiais sunkumų, yra gan pažeidžiami, jiems sunkiau kontroliuoti savo jausmus, nes žymiai giliau, stipriau juos išgyvena. Tai gali pasireikšti net ir neadekvačiomis emocijomis, pavyzdžiui, nepagrįsta baime. Dėl didelių tėvų, mokytojų lūkesčių jie labai bijo nesėkmės, sunkiai išgyvena nusivylimą. Gynybinėse situacijose elgiasi dvejopai – arba netinkamai, kartais agresyviai elgiasi, arba panyra į savo minčių pasaulį. Tėvams būtina žinoti, jog tokius vaikus ištinka vadinamasis atitrūkusios galvos fenomenas. Pasinėrę į protinę veiklą, jie gali nejusti fizinių poreikių – alkio, būtinybės pailsėti.

Sunkiausias pedagogų uždavinys atpažinti „pasislėpusius“ gabiuosius. Apie moksleivius, nerealizuojančius savo gebėjimų potencialo, pasakojo Leidos universiteto prodekanas, psichologijos studijų vadovas J. Moya. Mokytojai numano tokių mokinių galimybes, tačiau jų realūs mokymosi rezultatai gan vidutiniški. Tam įtaką daro gan žema vidinė ir išorinė motyvacija, susiformavusios neigiamos nuostatos apie mokyklą. Tada jie negauna ir stipraus mokytojų palaikymo. Paprastai tokie mokiniai prasčiau geba planuoti savo veiklą, numatyti veikimo būdus, apmąstyti rezultatus. Pranešėjas rekomendavo mokytojams kurti individualius probleminių užduočių kompleksus, suteikti atgalinį ryšį, mokyti planuoti, įsivertinti, keltis tikslus, pateikė ir kitų strategijų, aktyviau įtraukiančių tokius mokinius į mokymąsi.

Kartu su mokymų dalyviais reflektavome pateiktas žinias, jas taikėme atlikdami praktines užduotis, diskutavome, dalijomės savo kasdiene darbo su gabiais mokiniais patirtimi. Šis projektinis susitikimas tikrai labai praplėtė profesinį akiratį ir paskatino naujoms iniciatyvoms.

Rita Masiliūnienė, projekto dalyvė

katal1Pažintis su mokykla

katal3

Kuriame gabių mokinių charakteristiką

katal4

Priėmimas Leidos miesto merijoje

Jūs esate čia: Pradžia Antrieji Erasmus+ projekto mokymai Katalonijoje